pritamnas

×pritam̃nas, -à (l. przytomny, brus. пpытoмны) adj. (4) 1. M, Ktk supratingas, nusimanantis, išmintingas: Gyvenime reikia būti pritamnam Gdž. Du vaikus mano marti turi, ale vienas nepritam̃nas Ldk. Gyveno du broliai razumni ir vienas nepritam̃nas LTR(Slk). ║ su sąmone, sąmoningas: Kai mes nuėjom, jis buvo dar pritamnas Mrs. 2. Lkš, Žvr priklausantis, pritampantis: Jis tam nepritam̃nas J. Kad man nepritamnì, ko aš turiu gailėtis mirusių brolių J. Tamsta visur pritam̃nas, su tamsta roda pašnekėt Km. Jis prie šio dalyko taip pat pritamnas Grš. | Jis dar man pritamnas (skolingas) keliais rubliais Kp.